surugzti

surùgzti, sùruzga, surùzgo intr. šnek. 1. nuliūsti, paniurti: Jis taip suruzgo ir ėmė pykti rš. Kažnoc nuo ko gi šitiej mūs ponai tep surū́zgę?! Lp. 2. BŽ165 suniurnėti, suurgzti: Kas drįsta man nurodinėti, ką turiu daryti? – rūsčiai surūzgė jis rš. \ rugzti; surugzti